Mažeikių lopšelis-darželis ,,Delfinas"

Darželio priešmokyklinio ugdymo ,,Kiškučių“ ir ,,Greituoliukų“ grupės vaikai ir mokytojai balandžio 7 d. dalyvavo respublikinio projekto, kurį organizavo Vilniaus l/d ,,Giraitė“ ,,Velykų kiškių bėgime“. Dar prieš Velykų šventę pasiruošėme priklijuojamas emblemas su savo vardais, spėliojome, ar Velykų Bobutė užsuks pažiūrėti kokie greiti ir ištvermingi patys didžiausi darželio vaikai. Susirinkę prie starto vietos, sutikome Kiškienę, kuri pasveikino visus su Pasauline sveikatos diena ir perskaitė Kiškio TOTO laišką, kuriame jis ragino vaikus sveikai maitintis, daug judėti. Pasimankštinę prieš bėgimą, stojome į startą ir apibėgome net du ratus apie darželį. Smagu, kad kartu su vaikais, mokytojais  bėgo ir darželio pavaduotoja ugdymui Jolanta Gražienė. Po bėgimo Kiškienė apdovanojo visus bėgimo dalyvius saldžiais prizais, bet svarbiausia,  kad  visi pajutome fizinio aktyvumo, būtent masinio bėgimo, teikiamą džiaugsmą.

PU mokytoja Raimonda Paldavičienė

Supažindiname su Mažeikių rajono savivaldybės mero potvarkiu dėl atrankos komisijos Mažeikių lopšelio-darželio "Delfinas" direktoriaus pareikoms eiti sudarymo

_M1-31_Savivaldybës mero potvarkis_2021-03-31

Parodos tikslas – skatinti mokytojų kūrybinę iniciatyvą, originalumą, pasidalinti gerąja patirtimi, idėjomis bei praktiniais pavyzdžiais, ugdant matematinius gebėjimus.

Uždaviniai:

- skatinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų, jų šeimos narių ir mokytojų kūrybiškumą, išradingumą, originalių sprendimų paiešką;

- eksperimentuoti ir atrasti vandens savybių kaitos netikėtumus, esant skirtingoms oro temperatūroms.
- stiprinti mokyklos ir šeimos bendradarbiavimą;
- skatinti kūrybinį bendradarbiavimą tarp ikimokyklinio ugdymo mokyklų.

,,Parodyk vaikui kelią kuriuo jis turi eiti ir suaugęs nepaklys." (Kiniečių patarlė)
Ačiū, tėveliai,kad palaikėte idėją ir išleidote vaikus skirtingomis kojinytėmis. Apie požiūrį į kitokius vaikus, jie kalbėjo labai jautriai, nuoširdžiai.

Mažeikių lopšelio-darželio "Delfinas" bendruomenė prisijungė prie socialinės gerumo akcijos, skirtos Dauno sindromo dienai paminėti ,,Sveika, Saulyte!"

Po saulutės delnu
Spurda upeliukas.
Keliasi iš miego
Rainas vabaliukas.
Po saulutės delnų
Šnara žemkentėliai.
Ačiū tau, saulutė,
Ačiū, kad prikėlė.

Pavasario vėjai su savimi į ,,Bitučių‘‘ grupę atnešė Juozapinių turgaus linksmybes. Nuo ankstyvo ryto vyko malonus šurmulys, buvo ruošiamasi  mugei: ant stalų kraunami vaikų ir mokytojos darbeliai. Vaikai pavirto tikrais mugės šeimininkais, užsidėjo skrybėles, sermėgas, skareles, tautinius atributus ir barankų karolius. Šventės dalyviai šoko lietuvių liaudies ratelius, su švilpyne mėgdžiojo paukštelius. Stebėjo virtualų lėlių spektaklį pagal Kosto Kubilinsko pjesę ,,Molio Motiejukas‘‘. Vaikai bandė įminti pateiktas mįsles, spėjo, kokiam amatininkui įrankiai priklauso, kas pina, audžia, mezga. Kadangi vaikai dar nemoka nei pirkti nei parduoti, tai vyko draugiški mainai. Mugės dalyviai nepamiršo laikytis kultūros taisyklių ir maloniai bei mandagiai bendravo vieni su kitais. Svarbu tai, kad vaikai mokėsi ne tik kultūringai bendrauti, bet ir džiaugtis draugų sukurtais meniškais puodeliais. Puodelius gaminome iš antrinių žaliavų, nes labai mylime gamtą ir tausojame aplinką. O, kas nesidrovėjo, tas patyrinėjo ir pasimatavo bei pasipuikavo tikraja Juozapo skrybėle. Šventės pabaigoje, baigiant žaisti judriuosius taiklumo žaidimus, visi buvo apdovanoti mugės skanumynais – riestainiais. Mokytoja Jurgita

"Ančiukų" grupės vaikai taip pat ruošiasi Juozapinių jomarkui.

Vis pasikartojantis snygis mane įkvepia pasidalinti šios žiemos dar taip gyvais prisiminimais, nepamirštamomis emocijomis. Manau, žiema buvo, kaip visi esme patyrę mūsų vaikystėje, kurios šiais klimato šiltėjimo laiku nebesitikėjome patirti. Tą rytą kai nešiausi slides praeiviai stebėjo mane, atsisukdami ir lydėdami akimis. Nelabai jaukiai jaučiausi. Iš tiesų retas reginys ne slidinėjimo kurorte pamatyti žmogų su slidėmis. Galvojau: ,,ar nebūtų gerai, kad mūsų gatvėse, prasidėjus žiemai, būtų slidžių punktai kaip paspirtukų kad yra?‘‘ Kaip Jums tokia mintis… Sniego vis nemažėjo, o besinešančių slides – daugėjo. Apsidžiaugiau. Kai vaikai pamatė mano slides kai kurie net pavadinimo nežinojo, kaip su jomis veikti negalėjo pasakyti. Patyrėme visi nepaprastai džiugių emocijų, prisijuokėme, išbandėme slidinėjimo iššūkius…