Priešmokyklinio ugdymo “Kiškučių” grupės vaikai buvo pakviesti vakarienės, vadinamojo „švediško stalo“ principu.
Naudojant šį mitybos metodą ugdoma pagarba maistui, vaikai tampa savarankiškesni, jiems patinka patiems pasirinkti, kiek ir kokio maisto nori suvalgyti. Skanaus.
2019 m. lapkričio 5 d. įstaigos darbuotojams vyko mokymai tema „Pozityvių santykių kultūra ir efektyvi komunikacija“. Šiuos mokymus vedė interaktyvių, psichologinių, specializuotų ir unikalių seminarų dėstytojas, viešo kalbėjimo ir lyderystės klubo įkūrėjas, seminarų vedėjas – Vygandas Pikčiūnas.
Lektorius susirinkusiems pristatė pozityvaus mąstymo įtaką žmogaus gyvenimui, efektyviai komunikacijai. Susitikimo metu pirmiausia buvo pristatytas metodas, kaip galima įveikti per dieną susikaupusią įtampą. Dalyviai praktiškai išbandė meditacinę relaksaciją, kuri gali tapti puikiu būdu sumažinti stresą. Be to, panašios atsipalaidavimo metodikos dėka galima priimti tinkamus sprendimus, siekiant savo gyvenimo pokyčių. Taip pat buvo aptarta, kiek ir kaip mintys įtakoja žmogaus gyvenimą, bei skatinta siekti pusiausvyros visose gyvenimo srityse: darbinėje veikloje, sveikatoje, šeimoje ir poilsyje.
Dėkojame lektoriui už vyravusią pozityvią nuotaiką, darbinę energiją ir nusiteikimą naujiems pasiekimams.
2019 m. spalio 29 d. mūsų darželyje vyko projektinė diena „Rudens mandala“. Parengiamieji darbai vyko visą savaitę. Auklėtojos su vaikais kaupė rudens derliaus gėrybės, gamtinę medžiagą, aptarinėjo vaisių ir daržovių naudą sveikatai, analizavo, grožėjosi spalvomis. Galiausiai įstaigos "Žiogelių pieva" virto kūrybine dirbtuve. Vaikai su pedagogais iš įvairiausių rudens gėrybių sudėliojo spalvingą mandalą. Dėkojame ugdytinių tėveliams už aktyvų dalyvavimą projekte, vaikams, pedagogams – už kūrybiškumą, išradingumą.
Rudens pabaigoje prasideda tamsos metas. Aplink viskas nurimsta, nutyla, panyra į gilų sapną. Žmonės šio meto nemėgsta, nes pamiršta, kad kiekvienas laikas yra prasmingas ir reikalingas. Juk neįmanoma, kad žmogus visada būtų tik jaunas, kad obelis tik žydėtų…
Tamsiuoju laikotarpiu žmonės turi gyventi ramiau, daugiau laiko skirti vidiniam pasauliui, apmąstymams. Nors lauke ir tamsu, viduje visada šilta ir šviesu. Viduje – tai sieloje, kurios šviesa ir yra tikroji žibinto šviesa, ją reikia saugoti, prižiūrėti ir neleisti užgęsti.
Spalio 28 rytą, norėdama, kad tamsą ir darganą praskaidrintų šviečiantys moliūgai – žibintai Mažeikių lopšelio-darželio „Delfinas“ bendruomenė sukvietė į šventinį rytmetį „Moliūgų šviesa“. Visus dalyvius su žemaitiška daina ir skambia muzika pasitiko darželio mokytojų ansamblis vadovaujamas meninio ugdymo pedagogės Vidos Butienės.
Šventės šeimininkė ikimokyklinio ugdymo auklėtoja Kornelija Kekienė pakvietė vaikus, tėvus, pedagogus ir svečius iš lopšelio-darželio “Buratinas” į salę, kad dar kartą aptartų, kaip sunku užauginti daržoves. Vaikai prisiminė, be ko neužauga nei viena daržovė. Iš mažos sėklytės, gerai prižiūrint, užauga didelis moliūgas. Mažieji vardijo, kad moliūgą reikia laistyti, mylėti, jį turi šildyti saulutė. Vaikai minė mįsles, dainavo daineles, šoko lietuvių liaudies šokius.
Šiandien atsisveikinome su darželyje užaugintais moliūgais, kuriuos nuo sėklelės užaugino mūsų vaikai, tėvai, auklėtojos. Sėklos brendo žemėje, kaupė visas jėgas, prasikalė ir išvydusios saulės šviesą, mums padovanojo tokius gražius moliūgus, kurie šiandien pavirto žibintais.
Tuo metu, kai vieni vaikai buvo užsiėmę dirbtuvėlėse, skaptavo moliūgus, iš kaštonų vėrė moliūgui – vorui kojas, dailės studijoje gaminosi medinius moliūgėlius, kiti – įsisuko į smagų žaidimų ir šėlionių sūkurį, dalyvavo įvairiose nuotaikingose, netikėtose rungtyse, kurių metu teko sutelkti ne tik komandinę dvasią, bet ir pademonstruoti valią, ištvermę, vikrumą, bei kitas fizines savybes.
Estafetės suteikė daug džiugių emocijų ir įtraukė visus į sveikatai naudingą judėjimą. Daugiausiai vaikams emocijų suteikė estafetė „Iš daržo į namus“ bei „Pagirdyk moliūgėlį“. Pralaimėjusių nebuvo, visur nugalėjo draugystė.
Vaikai pažadėjo ne tik auginti moliūgus, bet ir būtinai jų paragauti. Tuomet renginio vedančioji priminė, kaip naudinga ir sveika valgyti daržoves ir visus pakvietė skanauti moliūgų sriubos.
Po renginio ugdytiniai išėjo į kiemą pažiūrėti, koks gausus šiais metais užderėjo moliūgų derlius. Juk visą rytą darželio ugdytiniai ir jų tėveliai nešė per vasarą užaugintus moliūgėlius ir moliūgus, kuriais papuošėme darželio lauko erdves.
Nuoširdžiai dėkojame delfiniečių tėveliams, gausiai prisijungusiems prie šio renginio organizavimo ir įgyvendinimo. Jie įžiebė ne tik moliūgų žibintus, bet ir nustebino kūrybinėmis dirbtuvėmis. Kviesdami tėvelius bendrystei, mes sakome, – “ieškokime, įžiebkime, neškime šilumą ir šviesą“.
Šventė – tai būdas visus suartinti, uždegti šiltas ugneles ir padovanoti sau ir kitiems nuostabių akimirkų.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolanta Gražienė
Nepastebimai atpėdino ruduo, medžių lapus nudažė ryškiomis rudens spalvomis. Tai tikra spalvų simfonija, įkvepianti kiekvieną žmogų. Ruduo – gamtos pažinimo metas, puiki galimybė ne tik grožėtis, bet ir kurti. Mažeikių lopšelio-darželio ,,Delfinas“ pedagogai su ugdytiniais spalio 16 dieną kvietė linksmintis gryname ore, bėgioti pačių supiltais lapų labirintais, piešti „angelus“, džiaugtis lapų lietumi, bet netikėčiausia užduotis -papuošti eglutę augančią darželio teritorijoje. Auksinis ruduo užkerėjo visus, jis toks nuostabus!
"Kačiukų" gupės ugdytiniai žino, kad svogūnines gėles reikia sodinti rudenį, o žydės jos pavasarį. Tai tulpės, narcizai, hiacintai, daugiažiedės margutės, dekoratyviniai česnakai, žydrės, krokai… Vaikai kartu su kiemsarge parinko tinkamą vietą ir pasodino gėlių svogūnėlius. Mažieji delfiniečiai pasirūpino, kad pavasaris pasitiktų gražiais, spalvingais ir kvapniais žiedais.
Konkursas „Kamštelių vajus“ yra dalis socialinės iniciatyvos „EKODAIKTAI.LT“. Projekto tikslas – šviesti visuomenę, skatinti gyventi ir leisti laisvalaikį sveikai, naudoti ekologiškas priemones, tausoti aplinką ir energijos šaltinius, skleisti žinią apie tokių paslaugų naudą. Skatinti mąstyti „žaliai“, puoselėti kūrybiškumą ir ugdyti komandinį darbą. Tai svarbiausi tikslai, kuriuos sau kelia konkurso „Kamštelių vajus“ organizatoriai.
Šiuolaikinių vaikų supratimas apie duonos kelią dažniausiai baigiasi artimiausioje parduotuvėje – nueiti ir nusipirkti. Ir retas kuris susimąsto, kokį vis dėlto ilgą kelią duonelė turi nueiti, kol patenka ant mūsų stalo.
Jau tampa tradicija PU ,,Kiškučių”grupėje , kad vykdydami projektą ,,Duonos kelias nuo rugio grūdo iki kvepiančios duonos kąsnio ant mūsų stalo " vaikai kartu su tėveliais, auklėtojomis Birute Stonkuviene ir Raimonda Paldavičiene bei padėjėja Vilija Tamošauskiene apsilanko Urvikių km bendruomenės centre, kur dalyvauja edukacinėje programoje „Duonos kelias “.
Visus atvykusius pasitiko gaspadinė ir gaspadorius. Aprodę savo trobą, pakvietė pažaisti liaudiškų žaidimų per kuriuos susipažinome kaip anksčiau buvo sėjami, kuliami ir malami grūdai. Nuotaiką praskaidrino liaudiška kaimo kapela.
Visi susėdę prie stalo pasidarėme savo rankomis po duonos kepalėlį, prisiminėme kokias žinome patarles apie duoną. Verkia duonelė, tinginio valgoma“, „Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia“ – tai patarlės, kurias neretai sakydavo mūsų seneliai ir proseneliai. Jie puikiai žinojo, kokia brangi ir šventa duona.
Gaspadinė papasakojo, kad šaudami į krosnį duoną peržegnodavo, o ant pirmojo duonos kepalėlio įspausdavo kryžiaus ženklą.
„Nuglostę“ ir nupiešę ant jo piršteliais, peržegnoję, pašovėme į krosnį savo padarytus kepaliukus kepti.
Kad laikas, kol iškeps duonelė, neprailgtų gaspadorius pravedė varžytuves. Reikėjo atspėti senovinius rakandus, kuriuos naudojo mūsų protėviai. Pasakyti, kam jie buvo naudojami. Užduotys buvo gana sudėtingos. Daug juoko buvo visiems, kadangi net tėveliai ne visus atpažino, bandė pritaikyti šiuolaikiniame namų ūkyje. Atspėję buvo apdovanoti prizais. Pažiūrėjome dokumentinį filmą apie duonos kelią iki mūsų stalo.
Gaspadinė taip pat nenorėjo atsilikti nuo gaspadoriaus, tad sukvietė visus į kamarą, kurioje ant stalo buvo padėti žemaitiški patiekalai: karštos bulvės su lupynom, kąstinys, silkė, sėmeninė, žirniai su spirgais, sūris su medumi, obuolių pyragas ir kmynų arbata.
Vaikai noriai skanavo visų patiekalų. Prisiragavę nusprendėme, kad seniau žmonės sunkiai dirbo tačiau ir skanų maistą valgė.
Dar ilgai sukosi rateliai, skambėjo liaudiškos dainos. Tiek vaikų, tiek tėvelių veiduose švytėjo šypsenos.
Kai į rankas paėmė šiltą ir kvepiantį duonos kepalėlį, ne vieno akyse suspindo ašara. Tėveliai švelniai apkabino savo vaikus ir padėkojo visiems už šį prasmingai praleistą laiką.
PU "Kiškučių " grupės bendruomenė
„Pelėdžiukų“ grupė penktadienį Pasaulinei regėjimo dienai paminėti gamino akinius. Aiškinosi, kodėl kai kurie žmonės nešioja akinius. Sužinojo, kad akys būtų sveikos ir regėjimas puikus, reikia valgyti daug morkų ir mėlynių. Vaikai vaikščiojo, žaidė, sportavo užsidėję pačių pagamintus akinius. Diskutavo, kaip jaučiasi, ar akiniai netrukdo pasilenkti, sportuoti, žaisti, užsiimti kita veikla. Jų pastebėjimais, daug patogiau yra būti be akinių. Vaikai suprato, kad akimis reikia rūpintis taip pat, kaip ir visu kūnu ir sveikata, o tai reiškia, kad reikia sveikai maitintis, valgyti daug vaisių, daržovių ir aktyviai sportuoti.
Pasaulinė sveikatos organizacija antrąjį spalio ketvirtadienį paskelbė Pasauline regėjimo diena. Šiais metais tai spalio 10 diena. Šią dieną žmonės skatinami pasirūpinti savo akimis, apsilankyti pas gydytoją. Akys – svarbiausias žmogaus jutimo organas. Net 80% visos informacijos gauname per akis. Akimis matome, jaučiame, mylime, kalbame…
Regėjimas – leidžia pažinti mus supantį pasaulį, bendrauti, grožėtis, saugotis nuo aplinkos pavojų. Menkiausias regėjimo sutrikimas sukelia žmogui daug problemų. Dažnai net nesusimąstome, kaip turime tausoti, saugoti akis ir joms padėti.
Regėjimas – vienas is svarbiausių pojūčių. Reginti akis leidžia nustatyti kūno formą, dydį, spalvą, atstumą tarp daiktų, orientuotis erdvėje, skirti šviesą nuo tamsos. Todėl privalome jomis rūpintis, nenumoti ranka į akių nuovargį ir skausmus. Mylėkime save ir savo akis.
Specialioji pedagogė Sonata Kasperavičienė
Spalio 8d. mūsų darželio „Pelėdžiukų“ ir „Kačiukų“ grupės lankėsi Mažeikių Jievaro pagrindinėje mokykloje. Šios mokyklos bendruomenė pakvietė mūsų vaikučius į jų pačių parengtą spektaklį „Ką čia sugalvojus?“, Pasaulinei gyvūnų dienai paminėti. Spektaklyje atsispindėjo gyvūnų gyvenimas miške ir į svečius atvykusios zoologijos sodo viešnios – baltosios meškos įspūdžiai. Aiškinosi, kaip gyvūnai papuola į raudonąją knygą. Paukščiai ir žvėreliai savo miško laikraštyje prašė žmonių neteršti gamtos, ją saugoti ir tausoti.
Išvykos metu, vaikai ne tik su pakylėjimu žingsniavo žiūrėti spektaklio, bet ir eidami stebėjo gamtą: šviečiant saulei spalvų gamą medžiuose, ėjo lapų kilimu, atsargiai ir saugiai apeidami balas. Taip pat stebėjo pastatų įvairovę, sužinojo įvairias jų paskirtis. Pasitikrinome žinias, kaip elgtis saugiai gatvėje, prisiminėme kelio ženklus, šviesoforo funkciją, kaip saugiai pereiti gatvę, geležinkelio perėją. Sužinojo, kad už geležinkelio bėgių prasideda kita miesto dalis – Senamiestis.
Vaikai grįžo pilni įspūdžių, džiaugsmo. Papildė savo turimas žinias naujomis, jomis dalijosi, diskutavo.
Pasaulis kasmet spalio mėnesio 4-ąją pažymi Pasaulinę gyvūnų dieną. Pasaulinės gyvūnų dienos misija – pagerbti visas gyvūnų gyvybės formas bei žmonijos ir gyvūnijos tamprų ryšį, padėkoti gyvūnams už jų didžiulę svarbą žmonių gyvenime, suteikiant gyvenimui daugiau džiaugsmo ir prasmės.
1931 metais Italijoje, Florencijoje, Tarptautinės ekologų konferencijos dalyviai pasiūlė spalio 4-ąją, šventojo Pranciškaus legendinio visų gyvų Žemės padarų globėjo atlaidų dieną, švęsti kaip Pasaulinę gyvūnų dieną.
Pasaulinę gyvūnų dieną švenčia visų nacijų, religijų, politinių pažiūrų ir ideologijos žmonės, kuriems rūpi gyvūnai. Lietuvoje Pasaulinė gyvūnų diena pradėta minėti nuo 2000 metų. Gyvūnų pažinimo ir globos papročiai visada buvo lietuvių gyvenime ir kultūroje. Gyvūnai yra mūsų draugai, pagalbininkai ir šeimos nariai. Jie, būdami panašūs į mus, turi teisę niekada nejausti alkio ir troškulio, nepatogumo, baimės, skausmo ir kančios bei elgtis pagal prigimtinius poreikius. Pagarba gyvūnams turi būti kiekvieno mūsų moralės norma.
Specialioji pedagogė Sonata Kasperavičienė
