Darbuotojai

PEDAGOGINIAI DARBUOTOJAI

Žengti pirmuosius žingsnius į muzikos ir meno pasaulį vaikams padeda meninio ugdymo pedagogė Vida Butienė (muzikos mokytojo metodininko kvalifikacinė kategorija) .

Vaikų aktyvumą skatina, teigiamą požiūrį į savo sveikatą ugdo judesio korekcijos pedagogė Stanislava Pundziuvienė (vyr. auklėtojos kvalifikacinė kategorija).

Pagalbą vaikams, turintiems kalbos sutrikimų, teikia logopedės Loreta Šličiuvienė ( metodininko logopedo kvalifikacinė kategorija) ir Eglė Dargytė (kvalifikacinė kategorija nesuteikta).

Vaikų socialine gerove rūpinasi ir ugdytis padeda socialinė pedagogė Silvija Jagelavičienė (kvalifikacinė kategorija nesuteikta).

Specialiąją pedagoginę pagalbą vaikams, turintiems intelekto sutrikimų, specifinių pažinimo sutrikimų (neišlavėjimų), emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimų, lėtinių somatinių ir neurologinių sutrikimų, kompleksinių sutrikimų ir ribotą intelektą teikia specialioji pedagogė Sonata Kasperavičienė ( mokytojo metodininko kvalifikacinė kategorija).

Darželio pedagogių komanda visada pasirengusi gyvenimo iššūkiams ir švietimo naujovėms.

Siekis – saugus, sveikas, mylimas ir tobulėjantis vaikas.

Ugdymo kokybė pateisina tėvų lūkesčius. Darželis ir šeima kuria palankiausią atmosferą vaikui ugdytis.

Grupių ir jose dirbančių pedagogų sąrašas

 

Gr. nr.

Grupė

Pedagogai

Auklėtojos padėjėjos

1.

„Bitutės“

II ankstyv. a. gr.

Auklėtoja metodininkė Laimutė Taučienė

Auklėtoja Jurgita Kosovskaja

Antanina Dunauskienė

2.

„Ančiukai“

I jaun. a. gr.

Auklėtoja metodininkė Virginija Dokšienė

Auklėtoja metodininkė Asta Mauzienė

Aniceta Micienė

3.

„Žiogeliai“

I jaun. a. gr.

Vyr. auklėtoja Vilma Bagdonienė

Auklėtoja metodininkė Asta Mauzienė

Danutė Šilinskienė

4.

„Skruzdėliukai“

II jaun. a. gr.

Vyr. auklėtoja Daiva Elekšienė

Vyr. auklėtoja Renata Bieliauskienė

Irina Vitkevičienė

5.

„Saulutės“

II jaun. a. gr.

Auklėtoja metodininkė Daiva Šabūnienė

Vyr. auklėtoja Renata Bieliauskienė

Nina Janušienė

6.

„Boružėlės“

II jaun.a.gr.

Auklėtoja metodininkė Rasa Baravykienė

Auklėtoja metodininkė Raisa Vaičiuvienė

Ona Šypalienė

7.

„Pelėdžiukai“

vid. a. gr.

Auklėtoja ekspertė Regina Kulbickienė

Auklėtoja Kornelija Kekienė

Asta Ramelytė

8.

„Kačiukai“

vid. a. gr.

Auklėtoja metodininkė Elona Dapšienė

Auklėtoja Jurgita Kosovskaja

Aldona Užkurienė

9.

„Voveriukai“

vyr. a. gr.

Vyr. auklėtoja Laima Lukošienė

Vyr. auklėtoja Raisa Vaičiuvienė

Daiva Miltinienė

10.

„Nykštukai“

vyr. a. gr.

Auklėtoja metodininkė Gitana Darginavičienė

Auklėtoja metodininkė Vitolda Garalienė

Valė Šmukštienė

11.

„Kiškučiai“

priešmokyklinio

ugd. a. gr.

PU pedagogė metodininkė Birutė Stonkuvienė

PU pedagogė Kornelija Kekienė

Vilija Tamošauskienė

12.

„Greituoliukai“

priešmokyklinio

ugd. a. gr.

PU pedagogė metodininkė Zenona Kurlinkutė

PU pedagogė metodininkė Raimonda Paldavičienė

Kristina Rodčenkovienė

 

SPECIALISTAI

Socialinė pedagogė Silvija Jagelavičienė

Socialinio pedagogo veiklos tikslas:

Socialinis pedagogas siekia padėti vaikams geriau adaptuotis visuomenėje, bendruomenėje, ugdymo įstaigoje, racionaliau išnaudoti visas teikiamas galimybes ugdytis, augti savarankiškais piliečiais. Socialinis pedagogas dirba kartu su pedagogais, grupių auklėtojomis, kitais specialistais, tėvais ar teisėtais vaiko atstovais, bendruomene.

Darželio socialinis pedagogas:

  • Dirba su asmeniu (individualus darbas)-vaiku, tėvais ar teisėtais vaiko atstovais, pedagogais ir kitais švietimo įstaigoje dirbančiais specialistais.

  • Vertina ir padeda spręsti problemas, susijusias su įvairiais vaikams kylančiais sunkumais (pagrindinių vaiko reikmių tenkinimo, saugumo užtikrinimo).

  • Padeda tėvams ar teisėtiems vaiko atstovams ugdyti savo vaiką; suprasti jo socialinius ir psichologinius poreikius, jų tenkinimo svarbą, geriau suprasti vaiko, turinčio vystymosi sunkumų, poreikius, tėvų teises ir pareigas.

  • Informuoja tėvus apie jų teisę gauti socialinę – pedagoginę pagalbą.

  • Bendradarbiauja su grupių auklėtojais, kitais pedagogais, specialistais, įstaigos administracija sprendžiant vaikų socialines – pedagogines problemas, ieškant efektyvių pagalbos būdų.

  • Tiria socialinės pedagoginės pagalbos poreikį. Organizuoja ir koordinuoja socialinės pedagoginės  pagalbos teikimą ir vertina jos kokybę.

  • Palaiko ryšius su įvairiomis valstybinėmis įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis teikiančiomis socialinę, psichologinę, teisinę pagalbą.

Socialinis pedagogas dirba kabinete  su direktoriaus pavaduotoja ugdymui . Jeigu nedrąsu, malonios auklėtojos visada mielai palydi ir parodo kelią.

Specialioji pedagogė Sonata Kasperavičienė

Specialiojo pedagogo darbo kryptys

1. Specialusis pedagogas teikia specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniams, turintiems intelekto sutrikimų, specifinių pažinimo sutrikimų (neišlavėjimų), emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimų, judesio ir padėties sutrikimų, lėtinių somatinių ir neurologinių sutrikimų, kompleksinių sutrikimų ir ribotą intelektą, taip pat kochlearinių implantų naudotojams (toliau – specialiųjų poreikių mokiniai).

2. Specialiojo pedagogo funkcijos:

2.1. atlieka pedagoginį mokinių vertinimą, nustato mokinių žinių, mokėjimų, įgūdžių, gebėjimų lygį ir jų atitikimą ugdymo programoms bei įvertina pažangą mokykloje ar, esant žymiai ribotam mokinio mobilumui dėl ligos ar patologinės būklės, – mokinio namuose;

2.2. bendradarbiaudamas su mokytojais, specialiųjų poreikių mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), kitais asmenimis, tiesiogiai dalyvaujančiais ugdymo procese, mokyklą aptarnaujančios pedagoginės psichologinės tarnybos specialistais, numato ugdymo tikslus ir uždavinius bei jų pasiekimo būdus ir metodus, atitinkančius specialiųjų poreikių mokinių poreikius bei galimybes, ir juos taiko;

2.3. rengia sutrikusių funkcijų lavinimo individualiąsias, pogrupines ir grupines programas (tik dirbantis mokykloje, vykdančioje ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas), veiklos ataskaitą;

2.4. padeda specialiųjų poreikių mokiniams įsisavinti ugdymo turinį (specialiojo pedagogo kabinete ar grupėje/klasėje) ir lavina jų sutrikusias funkcijas, atsižvelgdamas į kiekvieno specialiųjų poreikių mokinio gebėjimus, ugdymosi galimybes, mokymosi ypatumus;

2.5. pataria mokytojams, kaip pritaikyti specialiųjų poreikių mokiniams mokomąją medžiagą ir mokymo priemones, rengti ugdymo programas (dirbantis mokykloje, vykdančioje ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas), modifikuoti ir adaptuoti bendrąsias programas;

2.6. teikia metodinę pagalbą mokytojams, specialiųjų poreikių mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) ir kitiems asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems ugdymo procese, ir juos konsultuoja specialiųjų poreikių mokinių ugdymo klausimais;

2.7. naudoja ugdymo procese mokymo priemones atsižvelgdamas į specialiųjų poreikių mokinių amžių, specialiuosius ugdymosi poreikius, individualius gebėjimus ir ugdymo turinį;

2.8. tvarko ir pildo savo darbo dokumentus;

2.9. dalyvauja mokyklos vaiko gerovės komisijos veikloje;

2.10. taiko savo darbe specialiosios pedagogikos naujoves;

2.11. šviečia mokyklos bendruomenę specialiųjų poreikių mokinių ugdymo, specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo klausimais, formuoja mokyklos bendruomenės ir visuomenės teigiamą požiūrį į specialiųjų poreikių mokinius.

Logopedės: Eglė Dargytė ir Loreta Šličiuvienė

Logopedo veiklos turinys  darželyje

Logopedė:

  • išsiaiškina vaikų kalbos, kalbėjimo bei komunikacijos sutrikimų pobūdį;

  • įvertina vaikų gebėjimus ir sunkumus, numato tinkamiausius būdus vaiko kalbos ugdymui;

  • dirba su vaikais individualiai ir pogrupiais, taiko  specialiąsias priemones  kalbos, kalbėjimo bei komunikacijos  sutrikimams  šalinti. Lavina  sutrikusias funkcijas, taiko  specialius darbo būdus bei metodus;

  • dalyvauja Vaiko gerovės komisijos darbe;

Logopedė moko vaikus:

  • taisyklingai tarti garsus; 

  • girdėti ir skirti garsus;

  • pažinti raides;

  • kalbėti gramatiškai taisyklingais sakiniais; 

  • pasakoti, sekti pasakas.

Logopedai veda individualias ir pogrupines pratybas, kurių metu:

  • moko taisyklingai tarti garsus;

  • lavina foneminę klausą ir formuoja garsinės analizės ir sintezės įgūdžius;

  • turtina pasyvųjį ir aktyvųjį žodyną;

  • ugdo rišliąją kalbą;

  • tikslina smulkiąją motoriką, ugdo regimąjį, erdvės ir laiko bei kitus suvokimus.

Kokie požymiai gali rodyti kalbos sutrikimą?

Tėvams būtina susirūpinti, jeigu: 

  • vienerių – dvejų metukų vaikai netaria jokių garsų;  

  • trejų metų vaikas vartoja tik pavienius žodelius, garsus, garsažodžius;   

  • ketverių – penkerių metų vaikai kalba netaisyklingais sakiniais, nederina žodžių sakiniuose,  vaiko kalbą sunkiai supranta aplinkiniai;    

  • penkerių su puse – šešerių metų vaikas dar netaisyklingai taria garsus, kitaip tariant – švepluoja;   

  • vaikas mikčioja;  

  • vaikas turi kitų raidos problemų.   

Kokios priežastys sukelia kalbos problemas?

Kalbos sutrikimų priežastys yra įvairios. 

  • Garsų tarimo sutrikimus dažnai nulemia  įvairūs kalbos padargų (didelis, stambus liežuvis, lūpų nesuaugimai, aukštas gomurys, žandikaulių, netaisyklingas dantų sąkandis) pakitimai. 

  • Kalbos, kaip sistemos, problemas gali sukelti motinos nėštumo patologija, mamos ar kūdikio persirgtos ligos, traumos, paveldimos ligos. Kalbos raidos problemų gali turėti vaikučiai, augantys skurdžioje kalbinėje aplinkoje.  

  • Pagrindinių vaiko psichinių poreikių nepatenkinimas - (įspūdžių, teigiamų emocijų stoka) lėtina kalbos raidą.Tokiu atveju vaikų kalba neatitinka amžiaus normos: jie ilgai švepluoja, turi neišlavėjusį girdimąjį suvokimą – foneminę klausą, leksinės ir gramatinės kalbos sandaros trūkumų.

  Tėvai – pirmieji vaiko kalbos mokytojai !