Sugrįžus pavasariui ir sprogstant pirmiesiems pumpurams darželio vaikai kartu su savo mokytojomis „mini darže“ sėjo ir sodino įvairiausias daržoves: agurkus, morkas, burokėlius, žirnius, salotas, moliūgus ir t.t., kurių daigus perkels į lauko lysves. Džiaugiamės mažaisiais daržininkais, tyrinėtojais, stebėtojais, bandytojais ir lauksime derliaus.
Mūsų darželio socialinis partneris Mažeikių Pavasario progimnazija organizavo ugdymo karjeros renginį „Kuo patraukli tėvų profesija?“. Darželio logopedė Eglė Norvaišienė buvo pakviesta jame dalyvauti. Mokyklos vadovui tarus įžanginį žodį, logopedė pirmokams pasakojo apie savo profesiją, dalijosi patirtimi kokį kelią teko nueiti iki darbo darželyje, kalbėjo apie savo darbo specifiką, parodė kai kurias darbo priemones. Taip pat supažindino mokinius su logopedinių pratybų struktūra, žaidė pirštukų žaidimus, vieniems priminė, kitus pamokė artikuliacinės mankštos pratimų.
Moksleiviai klausėsi labai susidomėję, turėjo įvairiausių klausimų logopedei, padarė išvadą, kad logopedo darbas nėra lengvas, tačiau labai įdomus ir naudingas. Pabaigoje, padarius apklausą, maždaug pusė mokinių teigė norintys dirbti logopedais. Įdomus faktas – dauguma norinčiųjų buvo berniukai.
Pasaulio pažinimą „Žiogelių“ grupės vaikai pradeda nuo artimiausios aplinkos stebėjimo: kaip užsiauginti žirnį, kaip keičiasi daigelis augdamas… Aiškinomės, kad švari aplinka, mums, žmonėms ir gyvūnams, gyvybiškai reikalinga. Sužinojome, kodėl privalu rūšiuoti atliekas.
„Boružėlių“ grupės ugdytiniai kūrė gamtos vaizdus, grožėjosi gyvūnijos ir augmenijos įvairove, vaidino ir žaidė. Aktyviai įsijungėme į respublikinę vaikų kūrybinių darbų parodą ,,Žemės paveikslas".
Priešmokyklinio ugdymo „Kiškučių“ grupės vaikai aptarė, ko reikia, kad augalas galėtų augti, pasisodino svogūnus, pasisėjo įvairių sėklų. Vaikai stebės augimo ciklą ir lauks derliaus.
Kasmet kovo 22 dieną visame pasaulyje minima Pasaulinė vandens diena. Šios dienos tikslas – skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį ir jo didžiulę svarbą kiekvienam iš mūsų! Daug informacijos apie vandens svarbą.
Viename iš gausių angliškų interneto puslapių, skirtų šeimoms, auginančioms Dauno sindromą turintį vaiką, teko skaityti štai tokį palyginimą: „Kai laukiatės kūdikio, atrodo, tarsi planuotumėte atostogų kelionę į nuostabiąją Italiją. Nusiperkate kelionės vadovą, skaitote jį ir svajojate, kaip vaikščiosite po senąją Romą, Neapolį, pabuvosite vaizdingoje Kaprio saloje, mėgausitės saule prie šiltos Viduržemio jūros. Po ilgų pasirengimo mėnesių pagaliau sėdate į lėktuvą, kuris, kaip tikitės, nuskraidins jus į išsvajotąją šalį. Po kelių valandų skrydžio lėktuvas nusileidžia ir jūs išgirstate stiuardesę sveikinant visus, atvykus į Olandiją. „Olandija?!? Kodėl Olandija? Aš juk skridau į Italiją!“ piktinatės ir protestuojate jūs, bet paaiškėja, kad nieko pakeisti nebegalima ir jūs turite likti šioje šalyje. Gerai dar, kad pakliuvote ne į kokią bjaurią, purviną, priešišką vietą, o tiesiog į kitą šalį. Taigi, jūs išlipate ir perkate naujus vadovus po šalį bei mokotės visai kitos kalbos. Olandija, žinia, nėra nei tokia šilta, nei tokia spalvinga, kaip Italija, bet po kurio laiko, apsipratę jūs pradedate pastebėti, kad Olandijoje yra gražių kanalų, sukasi vėjo malūnai, žydi įvairiaspalvės tulpės. Tačiau kaskart, kai kas nors grįžta iš saulėtosios Italijos ir dalijasi įspūdžiais, jums suskausta širdį, nes jūsų svajonė pamatyti tą šalį neišsipildė ir jau nebeišsipildys. Tai – labai skaudi netektis. Tačiau jei jums nepavyks išsilaisvinti nuo Italijos ilgesio, jūs negalėsite pažinti Olandijos ir atrasti jos savitumų.“ Panašiai atsitinka, ir kai šeimoje gimsta ir auga vaikas, turintis Dauno sindromą.
Jei įsijausite į šį palyginimą daug ką pasakys jūsų širdis. Supratingumo ir atjautos vaiką mokyti būtina nuo pat gimimo. Darželyje mes kiekvieną dieną mokomės suvokti, kuo mes panašūs ir kuo skiriamės, mokomės tuos skirtumus priimti. Daug kas sako, kad vaikai žiaurūs – ne, vaikai tiesūs. Ką mato tai ir įvardija atvirai. Nuo mūsų, suaugusiųjų priklauso ką vaikas girdi iš mūsų lūpų apie aplinkinius, kokius mūsų poelgius stebi ir kopijuoja. Būkim supratingi, atlaidūs vieni kitiems.
Nuoširdi, žaisminga valandėlė įvyko visų mūsų pastangų dėka. Žiūrėjome filmuką apie vaikus, turinčius Dauno sindromą, šokome skirtingų kojinių šokį, žaidėme žaidimą ,,Išgelbėk draugą" (atpažinome draugą užrištomis akimis ir dėkojome jam už pagalbą), atlikome paslaptingas užduotis – sakėme draugams daug gerų žodžių. Apsikeitėme mažomis dovanėlėmis, buvo daug apsikabinimų. Pralaužėme kuklumo, neryžtingumo ledus. Susiradome daugiau draugų.
Vaikai drąsiai veikia kasdieninėje veikloje, kuri džiugina, žadina smalsumą, norą veikti ir atrasti.
Vaikai negimsta pilietiški. Tautinė savimonė – ugdoma. Pamažu, mažais žingsneliais, pasitelkdami kūrybiškumą, tautinės savimonės jausmą, etninę dorovę, pagarbą tradicijai, keliaujame tautiškumo, pilietiškumo link.
Su artėjančia Kovo 11- ąja!
